- didžiaponis
- didžiãponis, -ė smob. (1), dìdžiaponis (1) didelis ponas, didikas: Kap važiavo didžiãponis, tai jo tarnai jau iš tolųjų trūbino kelio Prng. Iš Lietuvos ponai, šitie didžiãponiai, vis daugiausia Prancijon važiuodavo Pn. Didžiaponis buvo, papirko žemę, tris žmones išvarė Krd.
Dictionary of the Lithuanian Language.